Kodėl vieni žmonės uždirba daugiau, o kiti – mažiau? Tikrosios santykio su pinigais šaknys
Straipsnyje atskleidžiu gilias psichologines priežastis, darančias įtaką mūsų santykiui su pinigais – nuo pasąmoninių modelių, paveldėtų iš vaikystės, iki savivertės, baimių ir noro priklausyti.
Ar kada nors susimąstei, kodėl kai kurie žmonės tarsi lengvai pritraukia pinigus, o kiti – net ir daug dirbdami – gyvena nuo algos iki algos? Kodėl vieniems pinigai atrodo kaip priemonė kurti, augti, keliauti, o kitiems – kaip grėsmė, nepritekliaus ar kaltės šaltinis?
Man visuomet rūpėjo ieškoti atsakymų į šiuos klausimus – jie manyje kėlė ne tik smalsumą, bet ir gilų norą suprasti, kas iš tiesų lemia mūsų santykį su pinigais, kodėl finansiniai pasirinkimai tokie skirtingi, ir kokios vidinės jėgos slypi po mūsų išoriniu elgesiu.“ Būtent dėl to savo psichologijos studijų tyrimui pasirinkau pinigų psichologijos temą – tarsi vedama vidinio troškimo pažvelgti giliau, ypač po to, kai jaučiausi nusivylusi perskaičiusi Morgan Housel knygą „Pinigų psichologija“. Joje pasigedau tikro gylio ir atsakymų, kurių taip ieškojau.
Atsakymai į šiuos klausimus slypi kur kas giliau nei tik ekonominė situacija ar išsilavinimas. Jie glūdi mūsų pasąmonėje, mūsų šeimos istorijose, kolektyvinėje atmintyje ir mūsų pačių santykyje su savimi bei pasauliu.
Šiame straipsnyje pabandysiu aptarti esmines priežastis, tačiau manau, tai nebus vienintelis straipsnis šia tema. Pinigų psichologijos temą nuodugniau nagrinėsiu ir vėliau, tad jei dar neseki mano straipsnių – kviečiu tai padaryti jau dabar.
1. Tarybų Sąjungos palikimas: kolektyvinis mąstymas, stabdantis augimą
Tarybų Sąjungos ideologija, kaip rodo tyrimai (Gudkov, 2011; Gribkovskaia & Froumin, 2020), formavo kolektyvinio mąstymo sistemą, kurioje individualumas, iniciatyva ir noras „turėti daugiau“ buvo laikomas grėsme sistemai. Per kelias kartas tai virto pasąmoniniu saugumo modeliu – būti neišsiskiriančiu, nuolankiu, „kaip visi“.
Žymi amerikiečių psichoterapeutė, viena iš šeimos terapijos pradininkių V. Satir yra sakiusi, kad kultūrinis kontekstas veikia šeimas ir individą taip pat stipriai, kaip ir artimiausia aplinka – todėl net jei žmogus šiandien gyvena laisvoje šalyje, jo nervų sistema vis dar veikia pagal senas „išgyvenimo“ schemas: daug žmonių jaučia gėdą už norą uždirbti daugiau, lyg pinigai būtų kažkas nešvaraus. Kai kurie nesąmoningai pasirenka menkai apmokamus darbus, nes tai – „dora“, „teisinga“, o bet kokie bandymai pakelti kainą ar įvertinti savo vertę – lydimi kaltės jausmo.
2. Mąstymo klaidos ir pasąmoniniai įsitikinimai
Pinigų suvokimas dažnai siejamas su vadinamomis kognityvinėmis klaidomis – tai būdingi būdai iškreiptai vertinti realybę. Psichologas Aaron Beck, vienas iš kognityvinės terapijos pradininkų, aprašė tokias klaidas kaip „visko arba nieko mąstymas“ („jei man nepavyks pirmą kartą – vadinasi, aš netinkamas“) ar „emocinė logika“ („jeigu jaučiuosi nevertas, vadinasi, toks ir esu“).
Tokie mąstymo būdai ypač dažni tarp žmonių, kurie nesiryžta keisti darbo, prašyti didesnio atlygio ar pradėti savo veiklos – jie jaučia, kad neturi teisės.
„Aš nesu pakankamai geras“, „pinigai ateina tik per sunkų darbą“, „turtingi žmonės vagia“. Tai – tik keli pavyzdžiai įsitikinimų, kurie formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir vėliau tampa mūsų realybės filtrais.
Jei nuo mažens girdėjai, kad „pinigus reikia užsidirbti prakaitu“, tikėtina, kad nesąmoningai atmesdamas lengvesnius, kūrybiškesnius ar gausesnius būdus uždirbti. Jei tavo tėvai kentėjo darbe, galbūt ir tu renkiesi kelią, kuriame pinigai = kančia. Šie įsitikinimai dažnai būna nematomi, bet jie veikia kaip nematomas stiklinis lubų sluoksnis.
3. Paveldėti šeimos scenarijai: gyvename ne savo istorijas
Mes dažnai nešame ne tik savo, bet ir tėvų, senelių finansinius scenarijus.
Sisteminės psichoterapijos kryptis, ypač Murray Boweno šeimos sistemos teorija, kalba apie tai, kaip šeimos modeliai – įskaitant finansinius įpročius – perduodami iš kartos į kartą. Tai vadinama multigeneraciniu perdavimu.
Pavyzdžiui, jei tavo seneliai patyrė karo ar pokario nepriteklių, tėvai augo su stipriu trūkumo jausmu, o tau tai perėjo kaip „pinigai visada baigiasi“ ar „negali būti saugus“. Net jei objektyviai turi geras sąlygas, viduje gali nešioti seną „išgyvenimo“ programą.
4. Žema savivertė – tylus pinigų stabdis
Tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp savivertės ir finansinio efektyvumo. Psichologė Kristina H. Diehl (2007) tyrime atskleidė, kad žmonės, turintys žemą savivertę, linkę vengti derybų dėl atlyginimo, dažniau nepriima geresnių pasiūlymų ir linkę neįvertinti savo kompetencijų.
Tai reiškia, kad net ir labai kvalifikuotas žmogus, jei nepasitiki savo verte, dažnai renkasi „mažiau saugaus“ scenarijų, nes tai atitinka jo vidinį įsitikinimą apie save.
Savivertė – tai ne pasitikėjimas savimi, o giluminis jausmas, kad aš esu vertas. Jei nesijauti vertas gerų pinigų, džiaugsmo, ramybės, – tu nesąmoningai jų atsisakysi. Gali būti kompetentingas, protingas, bet jei viduje nešioji įsitikinimą „aš nesu pakankamai...“, pinigai tai atspindės.
Daugelis žmonių, turėdami talentą ar idėjų, nesugeba jų paversti pajamomis vien dėl to, kad bijo prašyti, netiki savo verte, ar galvoja, kad „kas aš toks, kad kiti patikėtų mano idėja?“.
5. Baimės: sėkmės, nesėkmės, atstūmimo
Baimė uždirbti daugiau – viena iš dažniausiai pasitaikančių, bet retai įvardijamų. Kodėl? Nes daugiau pinigų reiškia daugiau atsakomybės, matomumo, išėjimą iš komforto zonos. Kai kas bijo, kad aplinkiniai pradės pavydėti, atstums, kad teks „apsiginti“, „įrodyti“ – ir renkasi tylų saugumą.
Kiti bijo, kad daugiau pinigų reikš daugiau netekčių – „jei turėsiu, galiu prarasti“, – todėl nesąmoningai blokuoja finansinį augimą.
Psichologė Gay Hendricks knygoje The Big Leap aprašo vadinamąjį „viršutinės ribos efektą“ – nesąmoningą savisabotavimą, kai žmogus artėja prie didesnės sėkmės ar gausos. Tai gali būti susiję su pasąmonine baime būti matomam, atstumtam ar kritikuojamam, jei „per daug iškils“.
6. Santykiai su tėvais: troškimas būti mylimu ar lojaliu
Psichologinėse praktikose dažnai kalbama apie vidinį vaiką, kuris vis dar trokšta būti mylimas, priimtas, „geras“. Tad jei tavo tėvai gyveno kukliai, sąmoningai ar nesąmoningai gali nenorėti juos „išduoti“ – net jei tai reikštų atsisakyti savo svajonių ar finansinių galimybių.
Vaikystėje išmokstame, kad meilę galime „nusipelnyti“ atitinkamai elgdamiesi. Jei tavo tėvai vertino kuklumą, pasiaukojimą, sunkų darbą – tikėtina, kad norėsi būti jų „geras vaikas“, kuris niekada „nesureikšmina pinigų“.
Šeimos konsteliacijos (B. Hellinger) tyrinėja, kaip neįsisąmonintas lojalumas šeimai gali giliai – tas neregimas ryšys su gimine, kuris dažnai trukdo žengti žingsnį į priekį. Nes eiti „daugiau“ gali reikšti išeiti iš šeimos modelio, išsiskirti, rizikuoti būti nesuprastam ar net „nebepriklausyti“.
Kai santykiai su tėvais neišspręsti, mes dažnai liekame vaikais net suaugę – vaikais, kurie trokšta meilės ir pritarimo. Ir dėl to dažnai aukojame savo augimą, įskaitant ir finansinį.
Pinigų kiekis mūsų gyvenime retai būna tik skaičius – dažniau tai mūsų vidinio pasaulio, pasąmonės, savęs suvokimo atspindys.
Kai pradedi tyrinėti savo šeimos istoriją, įsitikinimus, savivertės temas, baimes ir norus – kažkas viduje ima judėti. Atsiranda vietos naujam: daugiau pasitikėjimo, daugiau pasirinkimo, daugiau leidimo. Ir tada finansinė realybė – po truputį – ima keistis.
Gausa neprasideda išorėje. Ji prasideda tavyje. Ir kai leidžiame sau augti iš vidaus, į mūsų gyvenimą ima plaukti ir išoriniai pokyčiai.
Norėtum uždirbti daugiau?
1. Stiprink sąžiningumą ir vidinę discipliną
2023 m. Financial Planning Review tyrimas parodė, kad žmonės, turintys aukštą sąžiningumo (angl. conscientiousness) lygį – t. y. tie, kurie pasižymi kruopštumu, atsakomybe ir organizuotumu – dažniau sukaupia didesnius turtus. Net ir vidutinėse pajamose tokie asmenys sukuria didesnę finansinę laisvę nei impulsyvūs ar chaotiški žmonės (šaltinis – psypost.org).
2. Pasirink aplinką, kuri tave augina
Remiantis NBER (National Bureau of Economic Research) tyrimu, žmonės, kurie turi artimų draugų iš aukštesnio socioekonominio sluoksnio, ne tik labiau linkę taupyti, bet ir aktyviau dalyvauja investavime, kuria ilgalaikį finansinį saugumą. Aplinka formuoja mūsų normą – tad verta sąmoningai rinktis žmones, kurie skatina tave augti, o ne traukia atgal (šaltinis – marketwatch.com).
Maži veiksmai – dideli pokyčiai
Kartais pakanka mažo, bet sąmoningo žingsnio: pradėti tvarkyti biudžetą, kalbėtis apie pinigus be gėdos, leisti sau mokytis finansų, pažvelgti į savo šeimos istoriją be kaltinimo, o su švelniu supratimu.
Ir vieną dieną pajunti – viduje atsirado vietos daugiau. Ir ne tik pinigams. Bet ir laisvei. Ramybei. Pasitikėjimui.
Mano darbas – padėti tau atpažinti pasąmoninius įsitikinimus, įsiklausyti į tavo istoriją, išskaidrinti, kas stabdo, ir padėti atrasti naują vidinę poziciją – tą, iš kurios tu gali leisti sau daugiau.
Daugiau aiškumo. Daugiau vertės jausmo. Daugiau finansinio saugumo, kuris prasideda iš vidaus.
Jei jauti, kad nori šiuo keliu eiti ne vienumoje – parašyk.
Pirmas žingsnis nebūtinai turi būti didelis.
Savirefleksijos klausimai: ar mano santykis su pinigais yra sveikas ir palaikantis?
Mąstymas ir įsitikinimai
Kokius žodžius dažniausiai naudoju kalbėdama(s) apie pinigus?
Ką man reiškia būti „turtingu“ arba „pasiturinčiu“? Ar tame jaučiu laisvę, ar kaltę?
Ką man vaikystėje sakė apie pinigus? Kiek tai vis dar veikia mane šiandien?
Kurią iš šių frazių (sąmoningai ar nesąmoningai) jaučiu kaip artimą:
– „Pinigų visada trūksta“
– „Pinigai ateina per sunkų darbą“
– „Aš esu verta(s) daugiau, nei leidžiu sau turėti“Ar leidžiu sau norėti daugiau – be gėdos, be paaiškinimų?
Elgesys
Kaip jaučiuosi gaudamas(-a) pinigus? Ar jaučiuosi kaltas(-a), nepatogiai, ar dėkingai?
Kaip reaguoju, kai reikia kalbėtis apie atlyginimą, paslaugų kainą ar pinigus poroje?
Ar dažniau leidžiu sau gyventi pagal galimybes ar pagal baimes?
Kaip dažnai priimu finansiškai palankius sprendimus sau, o ne kitiems?
Ar mano piniginiai sprendimai labiau grįsti meile sau, ar baime?
Vidinis pasaulis
Ar jaučiuosi vertas(-a) finansinės gausos, stabilumo, saugumo?
Ar jaučiuosi laisvai, kai turiu pinigų? O gal tai kelia įtampą, atsakomybę, nerimą?
Ar tikiu, kad galiu turėti daugiau be to, kad prarasiu ryšį su artimaisiais ar savimi?
Jei galėčiau pasirinkti naują santykį su pinigais – koks jis būtų?
Ko šiandien mano pinigų santykis mane moko apie mane patį(-čią)?